L

GELBĖTI. GESINTI. SAUGOTI.

2022 m. Marijampolės savivaldybėje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2022 m. kilo 124 gaisrai. Lyginant su 2021 m. (157), gaisrų sumažėjimas apie 21 proc. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 1 žmogus (2021 m. – 1), 1 žmogus buvo traumuotas (2021 m. – 8). Gaisrų metu sugadinta 177 kv. m gyvenamojo ir 457 kv. m. negyvenamojo ploto, sunaikinta 12 transporto priemonių, 5 statiniai...

Skaityti

2021 m. Marijampolės savivaldybėje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2020 m. kilo 157 gaisrai. Lyginant su 2020 m. (126), gaisrų padidėjimas 20 proc. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 1 žmogus (2020 m. – 1), 8 žmonės buvo traumuoti (2020 m. – 3). Gaisrų metu sugadinta 374 kv. m gyvenamojo ir 784 kv. m. negyvenamojo ploto, sunaikintos 23 transporto priemonės, 3 statiniai...

Skaityti

2021 m. Lietuvoje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje kilo 8333 gaisrai. Palyginti su 2020 m., kai kilo 8846 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 5,8 proc. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 18 metų. Pernai gaisruose žuvo 90 žmonių (2020 m. – 95), 4 žmonės mirė ligoninėje, 173 gyventojai (142) patyrė traumų. Gaisruose pernai žuvo 3 vaikai, užpernai – 2...

Skaityti

2020 m. Marijampolės savivaldybėje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2020 m. kilo 126 gaisrai. Lyginant su 2019 m. (178), gaisrų sumažėjo 30 proc. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 1 žmogus (2019 m. – 2), 3 žmonės buvo traumuoti (2019 m. – 4). Gaisrų metu sugadinta 406 kv. m gyvenamojo ir 312 kv. m. negyvenamojo ploto, sunaikintos 5 transporto priemonės, 3 statiniai...

Skaityti

2020 m. Lietuvoje įvykusiu gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai, jų metu žuvo 95 žmonės, iš jų 2 vaikai 142 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2019 m., gaisrų sumažėjo 23,1 proc. Užpernai kilo 11507 gaisrai, kuriuose žuvo 70 žmonių, o 164 gyventojai patyrė traumų...

Skaityti

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnyba – viena iš geriausių Lietuvoje

Pernai Marijampolės savivaldybės meras lankė visas Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandas Sasnavoje, Padovinyje, Želsvoje, Igliaukoje ir Gudeliuose. Tada, vizitų metu, baimę kėlė Želsvelės ugniagesių komandos naudojamas gaisrinis automobilis, kuris priminė gilius sovietmečio laikus...

Skaityti

2019 metų gaisrai ir

gelbėjimo darbai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11509 gaisrai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. - 86), vaikų žūčių pavyko išvengti (2), o 164 gyventojai (174) patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus...

Skaityti

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnyba – pilnoje parengtyje!

Liepos 30-ąją Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda ir Administracijos direktorius Karolis Podolskis lankėsi Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos padaliniuose Želsvelėje, Igliaukoje, Padovinyje, Sasnavoje ir Gudeliuose, kur domėjosi tarnybos organizuojama priešgaisrine apsauga, vykdomais gelbėjimo darbais, apžiūrėjo turimą inventorių ir automobilius...

Skaityti

2022 m. Marijampolės savivaldybėje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2022 m. kilo 124 gaisrai. Lyginant su 2021 m. (157), gaisrų sumažėjimas apie 21 proc. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 1 žmogus (2021 m. – 1), 1 žmogus buvo traumuotas (2021 m. – 8). Gaisrų metu sugadinta 177 kv. m gyvenamojo ir 457 kv. m. negyvenamojo ploto, sunaikinta 12 transporto priemonių, 5 statiniai. Gesindami gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 4 žmones, 15 statinių ir 11 transporto priemonių.

Dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi daugiausiai gaisrų – 46 kilo atvirose teritorijose: iš jų 12 kartų degė pieva, 9 kartus degė ražienos, 31 kartą degė kitos atviros teritorijos (laužai, šiukšlės), 45 gaisrų kilo gyvenamuosiuose pastatuose, 8 gaisrai kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 5 kartus degė transporto priemonės, 32 kartus gaisrai kilo kituose objektuose (šiukšlių konteineriai, šiukšlės).

Pagrindinės gaisrų priežastys

 

Priežastis

 

2021 m.

 

2022 m.

 

Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi

 

42

 

46

 

Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai, įrengimų bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimai

 

37

 

21

 

Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijų gedimai,

įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimai

 

21

 

17

 

Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai

 

20

 

4

 

Tyčinė žmonių veikla (padegimai)

 

13

 

3

 

Pašalinis ugnies šaltinis

 

8

 

3

 

Neatsargus rūkymas

 

4

 

6

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos 2021 - 2022 m. išvykimai į gaisrus ir gelbėjimo darbus

2022 m. Tarnybos ugniagesiai gelbėtojai į įvykius buvo išvykę 159, o 2021 m. 167 kartus.

Analizuojant Tarnybos išvykimų skaičių, gaisrų ir gelbėjimo darbų skaičius sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais ir toliau turi tendenciją mažėti, kadangi žmonės vis didesnį dėmesį skiria savo turto saugumui.

Kitų teikiamų pagalbų skaičius, kai nebuvo gaisro, o ugniagesiai gelbėtojai dirbo išliko praėjusių metų lygmens.. Tai pagalba greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, pagalba policijai, ypač autoįvykių metu ir kiti išvykimai.

2022 metais neatsinaujino nei vienas gaisras po užgesinimo. Tai yra geras rodiklis ir parodo, kad ugniagesiai gelbėtojai dirbo profesionaliai.

2021 m. Marijampolės savivaldybėje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2020 m. kilo 157 gaisrai. Lyginant su 2020 m. (126), gaisrų padidėjimas 20 proc. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 1 žmogus (2020 m. – 1), 8 žmonės buvo traumuoti (2020 m. – 3). Gaisrų metu sugadinta 374 kv. m gyvenamojo ir 784 kv. m. negyvenamojo ploto, sunaikintos 23 transporto priemonės, 3 statiniai. Gesindami gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 1 žmogų, 41 gyvūną, 17 statinių ir 2 transporto priemones.

Dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi daugiausiai gaisrų – 42 kilo atvirose teritorijose: iš jų 9 kartus degė pieva, 5 kartus degė ražienos, 10 kartų degė kitos atviros teritorijos (laužai, šiukšlės), 60 gaisrų kilo gyvenamuosiuose pastatuose, 14 gaisrų kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 27 kartus degė transporto priemonės, 30 kartų gaisrai kilo kituose objektuose (šiukšlių konteineriai, šiukšlės).

 

 

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos 2020 - 2021 m. išvykimai į gaisrus ir gelbėjimo darbus

Tarnybos ugniagesiai gelbėtojai į įvykius buvo išvykę 167, o 2020 m. 174 kartus.

Analizuojant išvykimų skaičių, gaisrų ir gelbėjimo darbų skaičius sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais.

Išaugo kitų teikiamų pagalbų skaičius, kai nebuvo gaisro, o ugniagesiai gelbėtojai dirbo. Tai pagalba greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, pagalba policijai, ypač autoįvykių metu ir kiti išvykimai.

2021 metais neatsinaujino nei vienas gaisras po užgesinimo. Tai yra geras rodiklis ir parodo, kad ugniagesiai gelbėtojai dirbo profesionaliai.

 

 

2021 m. Lietuvoje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje kilo 8333 gaisrai. Palyginti su 2020 m., kai kilo 8846 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 5,8 proc. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 18 metų. Pernai gaisruose žuvo 90 žmonių (2020 m. – 95), 4 žmonės mirė ligoninėje, 173 gyventojai (142) patyrė traumų. Gaisruose pernai žuvo 3 vaikai, užpernai – 2.

2016–2020 m. duomenimis, per metus vidutiniškai Lietuvoje kyla 10327 gaisrai, kuriuose žūsta 91 gyventojas. Pernai gaisrų kilo 19,3 proc. mažiau, tačiau juose žuvo 3 gyventojais, arba 3,3 proc., daugiau.

Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Penkerių metų duomenimis, miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 58 gyventojai, t. y. 1,7 karto daugiau nei miestuose. 2021 m. miestuose žuvo 30 gyventojų (32 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 64 (68 proc.), tai yra 2,1 karto daugiau nei miestuose.

Pernai kilo du gaisrai, kuriuose žuvo 4 žmonės, viename iš jų žuvo ir 3 vaikai. Dar 6 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 74-riuose gaisruose žuvo po vieną gyventoją. 2020 m. buvo kilę 7 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus.

2021 m. Vilniaus mieste žuvo vienuolika gyventojų, 7 – Anykščių rajono savivaldybėje, 6 – Vilniaus rajono savivaldybėje, 5 – Kauno mieste, 4 – Ukmergės rajono savivaldybėje, po 3 – Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Radviliškio, Telšių, Molėtų, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (31 gyventojas), Kauno (15) ir Utenos (13) apskrityse, mažiausiai – Marijampolės (4), Tauragės (4) ir Telšių (3) apskrityse.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,6 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 55 vyrai, 30 moterų, o devynių žmonių tapatybės nenustatytos, t. y. vyrų žuvo 1,8 karto daugiau nei moterų. Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 57 gyventojai (iš jų 45 gyventojai – nuo 14 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 37 gyventojai (iš jų 16 gyventojų – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.).

Antradienį ir trečiadienį gaisruose žuvo po 17 gyventojų, tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 9 žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 30-tosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 66 gyventojai, t. y. 70 proc. žuvusiųjų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64 metai (nuo 45 metų iki 75 metų gaisruose žuvo 44 žmonės, t. y. 47 proc. žuvusiųjų).

Dvidešimt trys gyventojai žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 21 – neatsargaus rūkymo, 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi,  11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, 4 – dėl kitų priežasčių. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 114 gyventojų (2020 m. – 104), iš jų 2 vaikus (1). Nuo ugnies jie apsaugojo 705 pastatus, 172 transporto priemones, išgelbėjo 3781 gyvūną.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus šalyje kyla apie 10 tūkst. gaisrų, iš jų 36 proc. – atvirosiose teritorijose. 2021 m. atvirosiose teritorijose kilo 2166 gaisrai, arba 26,0 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,59 tūkst. hektarų. Palyginti su užpernai, gaisrų čia sumažėjo 25,4 proc. (2020 m. užgesinti 2905 atvirųjų teritorijų gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 735 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 385, Klaipėdos – 212, Šiaulių – 209, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Gyvenamosios paskirties pastatuose pernai užgesinti 2582 gaisrai, arba 31 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 72 gyventojai. Palyginti su 2020 m. (kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2261 gaisras, juose žuvo 80 gyventojų), gaisrų skaičius išaugo 14,2 proc., tačiau žuvo 8 gyventojais, arba 10 proc., mažiau. Pernai kaimiškose vietovėse kilusių individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose žuvo 45 gyventojai, palyginus su užpernai (kai šiuose gaisruose žuvo 58 gyventojai), žuvusiųjų skaičius sumažėjo 22 proc. 2021 m. daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose – kilo 146 gaisrais, arba 18 proc., daugiau nei užpernai. Suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose pernai dažniausiai degė Kauno (kilo 172 gaisrai), Vilniaus (150) ir Panevėžio (106) apskrityse, o mažiausiai – Utenos (62) ir Tauragės (49) apskrityse.

794 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,5 proc. visų gaisrų), daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 329 gaisrai), pirtys (148), garažai (79) ir vasaros virtuvės (68). Palyginti su užpernai, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 749 gaisrai, pernai jų gesinta 6 proc. daugiau.

Pernai užgesinti 948 transporto priemonių gaisrai (11,4 proc. visų gaisrų), juose ugnis sugadino 518 lengvųjų automobilių, dar 95 lengvieji automobiliai buvo sunaikinti.

Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 110 gaisrų, arba 1,3 proc. visų gaisrų. Užpernai gamybos ir pramonės paskirties pastatuose buvo kilę 109 gaisrai.

2021 m. miestuose užgesinti 3802 gaisrai (46 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4531 (56 proc.). Ugnis sunaikino 209 pastatus, 210 transporto priemonių, 732 gyvūnus, 3464 tonas pašarų, 5304 kv. m gyvenamojo ploto, o 8567 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pernai daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2210 gaisrų) ir Kauno (1564) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (314) ir Telšių (423) apskrityse. Gaisrų skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo Alytaus (-24,9 proc.), Kauno (-1,8 proc.), Marijampolės (-2,7 proc.), Panevėžio (-6,0 proc.), Tauragės (-9,3 proc.) ir Vilniaus (-13,7) apskrityse, o daugiau jų kilo Klaipėdos (4,3 proc.), Šiaulių (1,0 proc.), Telšių (9,0 proc.),  Utenos (5,0 proc.) apskrityse.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (18,4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,9 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.). Be to, įregistruota 220 padegimų (2,6 proc.), o 38 gaisrų (0,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 13883 gelbėjimo darbus. Palyginti su užpernai, kai buvo atliktas 12981 gelbėjimo darbas, pernai jų atlikta 7,0 proc. daugiau. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 351 gyventoją, tarp jų 39 vaikus.

Pernai ugniagesiai gelbėtojai 6182 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2789 darbai  –  techninė pagalba: šalino nuo sniego ar vėjo nugriuvusius medžius, nukritusias šakas, traukė užklimpusius automobilius ir kt. 2020 m. atlikti 2662 techninės pagalbos darbai, t. y. 2021 m. šių darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

2021 m. ugniagesiai 3954 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2097 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1722 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 172 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 57 žuvusiuosius. Darbų autoavarijose skaičius, palyginti su 2020 m., išaugo 7,1 proc.

408 kartus ugniagesiams gelbėtojams pernai teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 106 skenduolius (užpernai – 123), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 38 gyventojus (19). Daugiausia nuskendusių žmonių ištraukta Vilniaus (19 skenduolių) ir Šiaulių (15), o mažiausiai – Tauragės (3) ir Panevėžio (6) apskrityse. Ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 78 nuskendusius vyrus ir 19 moterų, t. y. vyrų nuskendo 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 46 metai.

Pernai ugniagesiams 574 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 750 kartų likviduoti cheminius incidentus, 73 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt.

2021 m. daugiausia gelbėjimo darbų atlikta Kauno (2934 darbai), Vilniaus (2381) ir Klaipėdos (1879) apskrityse. Lyginant su 2020 m., ypač jų skaičius išaugo Alytaus (39,8 proc.) ir Utenos (30,4 proc.) apskrityse.

Beje, nors per pirmąsias 2022-ųjų metų dienas gaisrų skaičius 4,0 proc. didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau aukų gaisruose šiemet mažiau, žuvo 1 gyventojas (2021 m. per šį laikotarpį gaisruose buvo žuvę 5 gyventojai). Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu skaudžių nelaimių padaugėja. Per 5-erius metus sausio mėnesį gaisruose žuvo net 71 žmogus, t. y. vidutiniškai pirmąjį metų mėnesį žūsta 14 gyventojų. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje ir kt.

 

 

Gaisrų kitimo dinamika

(dvylikos mėnesių)

 

 

 Gaisrų pasiskirstymas mieste, kaime

(dvylikos mėnesių)

 

 

Gaisrų priežastys

(2021 m. dvylikos mėnesių)

 

 

 Gaisruose žuvusių žmonių skaičius

(dvylikos mėnesių)

 

 

 Gaisruose žuvusių žmonių pasiskirstymas pagal priežastis

(2021 m. dvylikos mėnesių)

Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius pagal apskritis

(2021 m. dvylikos mėnesių)

Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose

(2021 m. dvylikos mėnesių)

 

2020 m. Marijampolės savivaldybėje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2020 m. kilo 126 gaisrai. Lyginant su 2019 m. (178), gaisrų sumažėjo 30 proc. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 1 žmogus (2019 m. – 2), 3 žmonės buvo traumuoti (2019 m. – 4). Gaisrų metu sugadinta 406 kv. m gyvenamojo ir 312 kv. m. negyvenamojo ploto, sunaikintos 5 transporto priemonės, 3 statiniai. Gesindami gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 4 žmonės, 31 gyvūną, 17 statinių i3 2 transporto priemones.

Dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi daugiausiai gaisrų – 45 kilo atvirose teritorijose: iš jų 16 kartus degė pieva, 7 kartus degė ražienos, 22 kartus degė kitos atviros teritorijos (laužai, šiukšlės), 28 gaisrai kilo gyvenamuosiuose pastatuose, 2 gaisrai kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 12 kartų degė transporto priemonės, 39 kartus gaisrai kilo kituose objektuose (šiukšlių konteineriai, šiukšlės).

Pagrindinės gaisrų priežastys

 

Priežastis

 

2019 m.

 

2020 m.

 

Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai, įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimai

 

29

 

20

 

Pašalinis ugnies šaltinis

 

34

 

17

 

Neatsargus rūkymas

 

4

 

3

 

Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimai

 

13

 

16

 

Transporto priemonių gedimai

 

19

 

12

 

Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi

 

60

 

45

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos 2019 - 2020 m. išvykimai į gaisrus ir gelbėjimo darbus

Tarnybos ugniagesiai gelbėtojai į įvykius buvo išvykę 180, o 2019 m. 193 kartus.

Išvykimai į įvykius pagal ugniagesių komandas:

Išvykimai į gaisrus:

Išvykimai į gelbėjimo darbus:

Analizuojant išvykimų skaičių, gaisrų ir gelbėjimo darbų skaičius sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais.

Išaugo kitų teikiamų pagalbų skaičius, kai nebuvo gaisro, o ugniagesiai gelbėtojai dirbo. Tai pagalba greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, pagalba policijai, ypač autoįvykių metu ir kiti išvykimai.

2020 metais neatsinaujino nei vienas gaisras po užgesinimo. Tai yra geras rodiklis ir parodo, kad ugniagesiai gelbėtojai dirbo profesionaliai.

2020 m. Lietuvoje įvykusių gaisrų ir gelbėjimo darbų apžvalga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai, jų metu žuvo 95 žmonės, iš jų 2 vaikai 142 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2019 m., gaisrų sumažėjo 23,1 proc. Užpernai kilo 11507 gaisrai, kuriuose žuvo 70 žmonių, o 164 gyventojai patyrė traumų. Lyginant su 2015-2019 m. vidurkiu (10962 gaisrai), 2020 m. gaisrų kilo 19,3 proc. mažiau. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 17 metų.

2020 m. gaisruose žuvusių žmonių skaičių lyginant su 2015-2019 m. vidurkiu (97 gaisruose žuvę žmonės), žuvo 2,1 proc., arba 2 gyventojais, mažiau. Tačiau palyginti su 2019 m., pernai žuvo net 25 gyventojais, arba 35,7 proc., daugiau.

100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 3,4 gaisruose žuvusių žmonių (2019 m. – 2,5). Lyginant su Latvijos ir Estijos pernai kilusių gaisrų ir juose žuvusių gyventojų statistika, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų gaisrų ir juose žuvusių žmonių mažiau nei Latvijoje, tačiau daugiau nei Estijoje. Pastarųjų metų tendencija – Lietuvoje žuvusiųjų skaičius nuo 2010 m., kai gaisruose žuvo 233 žmonės, sumažėjo 2 kartus. 2020 m. gaisruose išgelbėti 104 gyventojai, iš jų 1 vaikas. Palyginti su 2019 m., išgelbėta 43 gyventojais, arba 29,3 proc., mažiau. 2019 m. išgelbėti 147 gyventojai, iš jų 11 vaikų.

Pernai kilo 88 gaisrai, kuriuose žuvo žmonės, iš jų 7 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes. 2020 m. žmogus žūdavo kas 101-ame gaisre.

Pernai 142 gyventojai gaisrų metu patyrė traumų, iš jų 3 vaikai. 2019 m. gaisruose traumų patyrė 164 gyventojai, t. y. pernai gaisruose patyrusių traumų žmonių buvo 13,4 proc. mažiau.

Pagrindinės gaisrų, kurių metu gyventojai patiria traumų, priežastys – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, neatsargus rūkymas, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, pašalinis ugnies šaltinis.

Gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal paskirtis

2020 m. daugiausia žmonių žuvo Kauno (23 gyventojai), Panevėžio (17) ir Vilniaus (16) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (1), Marijampolės (3) ir Telšių (3) apskrityse.

Palyginti su 2019 m., žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo Kauno (žuvo 15 gyventojų, arba 188 proc., daugiau), Panevėžio (žuvo 11 gyventojų, arba 183 proc., daugiau) Alytaus (žuvo 7 gyventojais, arba 233 proc., daugiau) ir Klaipėdos (žuvo 3 gyventojais, arba 60 proc., daugiau) apskrityse. Tačiau Vilniaus (4 gyventojais), Telšių (2), Marijampolės (2), Šiaulių (1), Utenos (1) ir Tauragės (1) apskrityse žuvusiųjų buvo mažiau.

Lyginant apskričių centruose gaisruose žuvusių skaičius, išsiskiria Vilniaus miestas, kuriame pernai žuvo 4 gyventojais mažiau nei užpernai ir Kauno miestas, kuriame pernai žuvo 3 gyventojais daugiau nei užpernai. Kauno rajono savivaldybėje gaisruose žuvo septyni žmonės, 6 – Panevėžio rajono savivaldybėje, 5 – Kauno mieste, po 4 – Lazdijų, Jonavos ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, po 3 – Vilniaus miesto, Alytaus, Varėnos, Kaišiadorių, Skuodo, Radviliškio, Anykščių, Ignalinos, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Žūčių gaisruose pavyko išvengti Klaipėdos, Šakių, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Tauragės, Jurbarko, Plungės, Zarasų, Molėtų, Utenos rajonų, Rietavo, Pagėgių, Visagino, Kalvarijos, Druskininkų, Birštono, Neringos savivaldybėse. Žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2019 m., ypač padidėjo: – Kauno r. sav. – nuo 0 iki 7; – Panevėžio r. sav. – nuo 2 iki 6; – Kauno m. sav. – nuo 2 iki 5; – Alytaus r. sav., Skuodo r. sav. – nuo 0 iki 3. Analizuojant 2020 m. žuvusių žmonių gaisruose pasiskirstymą pagal gyventojų skaičių apskrityse, pastebime, kad 100 tūkst. gyventojų pernai šalies vidurkį viršijo Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Kauno apskritys.

Žuvusiųjų skaičius pagal apskritis 100 000 gyventojų

Gelbėjimo darbai

Gaisrai pernai sudarė 41 proc., o gelbėjimo darbai – 59 proc. atliktų darbų. Analizuojant gaisrų ir atliktų gelbėjimo darbų dinamiką, galima pastebėti, kad daug metų gelbėjimo darbų skaičius buvo mažesnis nei kilusių gaisrų, tačiau 2020 m., kaip ir 2016 m., 2017 m., 2019 m., gelbėjimo darbų buvo atlikta daugiau. Lyginant su 2015-2019 metų atliktų gelbėjimo darbų vidurkiu (11080), pernai jų buvo atlikta 17 proc. daugiau. O gaisrų pernai kilo 19 proc. mažiau nei penkerių metų vidurkis (10962 gaisrai).

2020-09-15

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnyba – viena iš geriausių Lietuvoje

Pernai Marijampolės savivaldybės meras lankė visas Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandas Sasnavoje, Padovinyje, Želsvoje, Igliaukoje ir Gudeliuose. Tada, vizitų metu, baimę kėlė Želsvelės ugniagesių komandos naudojamas gaisrinis automobilis, kuris priminė gilius sovietmečio laikus.

 

Žmogaus gyvybės, sveikatos, turto ir aplinkos išsaugojimas ekstremalių įvykių metu yra pagrindinis visų ugniagesių tikslas ir pareiga. Tačiau norint reaguoti nedelsiant reikalingos kokybiškos ir veikiančios priemonės. Keturių iš penkių ugniagesių komandų turimos priemonės ir technika tuomet pasirodė tikrai geros būklės, tačiau Želsvelės padalinyje būtinai reikėjo pokyčių.

 

Pasak Marijampolės savivaldybės mero, buvo intensyviai ieškota lėšų padėti tarnybai įsigyti naują automobilį, kad į visus iškvietimus būtų galima reaguoti be baimės, kad atgyvenęs automobilis neužsives ar sustos pakeliui į nelaimės vietą.

Marijampolės savivaldybės taryba suprato situacijos svarbą ir besirūpinant gyventojų saugumu numatė lėšas biudžete. Šiandien Marijampolės savivaldybės meras vyko pas Želsvelės komandos ugniagesius pamatyti, kaip jiems pavyko pasikeisti nepatikimą automobilį.

„Privalome dirbti gerai, atsakingai tam, kad padėtume į bėdą pakliuvusiems gyventojams, tačiau ugniagesių saugumas ir nei kiek ne mažiau svarbus. Labai džiaugiuosi, kad Savivaldybės meras tai labai gerai supranta ir padėjo mums įsigyti gaisrinį automobilį, kurį dabar galiu vadinti geriausiu iš visų turimų. Dabar galime net tyliai pasigirti, kad esame viena iš geriausių priešgaisrinės apsaugos tarnybų Lietuvoje“, – aprodydamas neseniai įsigytą gaisrinį automobilį kalbėjo Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Tadas Klusevičius.

 

Ir iš tiesų, šis naujas pirkinys net iš tolo neprimena anksčiau turėto. Nors ir nenaujas, šis automobilis buvo laikomas Olandijos kariuomenės rezerve, todėl beveik nesusidėvėjęs. Tačiau įspūdį daro ne tik pats automobilis, bet ir jame esanti įranga: pilnas ir beveik naujas būtiniausios gelbėjimo įrangos komplektas papildytas hidrauline gelbėjimo įranga, taip pat yra visos priemonės, skirtos ugniagesių saugumui.

 

„Žinant, kad ugniagesiai yra pasiruošę, kad turi gerą ir patikimą techniką, tampa ramiau galvojant, kad niekam nebereiks bijoti, jog ugniagesiai nespės į nelaimės vietą. Jų darbas yra nepaprastai svarbus ir ne mažiau pavojingas, todėl mūsų, kaip savivaldybės vadovų, pareiga yra kiek įmanoma pasirūpinti reikiama technika“, – kalbėjo Povilas Isoda.

 

Tarnybos viršininkas Tadas Klusevičius paatviravo, kad visų komandų nariai žiūri į savo darbą atsakingai, o jų žinios reguliariai tikrinamos, nes tik atsakingas požiūris ir kompetencija yra gero darbo garantas.

Straipsnis

2019 metų gaisrai ir gelbėjimo darbai

2019-07-31

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnyba – pilnoje parengtyje!

Liepos 30-ąją Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda ir Administracijos direktorius Karolis Podolskis lankėsi Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos padaliniuose Želsvelėje, Igliaukoje, Padovinyje, Sasnavoje ir Gudeliuose, kur domėjosi tarnybos organizuojama priešgaisrine apsauga, vykdomais gelbėjimo darbais, apžiūrėjo turimą inventorių ir automobilius. Pasak savivaldybės vadovų, labai svarbu išsamiai susipažinti su tarnybos padalinių infrastruktūra, įrangos galimybėmis ir tokį atsakingą darbą dirbančiais profesionalais. Tai patys svarbiausi aspektai, nuo kurių priklauso į nelaimę patekusių žmonių gyvybės.

 

45 darbuotojus turinčios tarnybos vadovas Tadas Klusevičius pasidžiaugė, jog kiekvienoje iš penkių komandų, nuolatos yra 4-5 savanoriai, kurie prireikus atskubės į pagalbą. „Ugniagesio darbas yra priskiriamas pavojingų profesijų kategorijai. Visada turime būti budrūs ir pasiruošę operatyviai reaguoti į iškvietimus. Reikia būti „čia ir dabar“, kadangi šiame darbe svarbi kiekviena minutė“,- sako Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovas.

 

Praėjusiais metais buvo sureaguota į beveik 150 iškvietimų. Gavus nukreipimą iš Bendrojo pagalbos centro skubama į įvykio vietą. 18 min. – yra tas standartinis laiko tarpas per kurį ugniagesiai privalo nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai gaisrai buityje kyla dėl netinkamos elektros instaliacijos ar netvarkingų kaminų.

 

Tarnybos vadovas pasidžiaugė nuveiktais darbais, aprodė kiekvienos komandos patalpas, automobilius, pademonstravo įsigytus naujus specialius kvėpavimo aparatus. Savivaldybės vadovams pasakojo apie ateities darbus ir perspektyvas.

 

Straipsnis

Išvykimai į įvykius pagal ugniagesių komandas:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11509 gaisrai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. - 86), vaikų žūčių pavyko išvengti (2), o 164 gyventojai (174) patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.

 

Gaisrų statistika liudija, kad kaimuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Pernai miestuose žuvo 27 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 43, tai yra 1,6 karto daugiau nei miestuose. 2014-2018 metais gaisruose žuvusių žmonių vidurkis - 108 gyventojai, iš jų 63 - miesteliuose ir kaimo vietovėse, t. y. 1,4 karto daugiau nei miestuose.

 

Šalyje kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 60 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Septyni žmonės žuvo Vilniuje, 5 - Šalčininkų rajone, po 4 -  Vilniaus ir Telšių rajonuose, po 3 - Ignalinos ir Joniškio rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (20 gyventojų) ir Šiaulių (9) apskrityse, mažiausiai - Tauragės (2) ir Alytaus (3) apskrityse.

 

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,3 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 48 vyrai, 17 moterų, o penkių žmonių tapatybės nenustatytos. Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 42 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų.

 

Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį, sekmadienį ir ketvirtadienį (po 13 gyventojų), tragiškiausios mėnesio dienos: 5-oji ir 11-oji (ugnis pasiglemžė po 5-ias žmonių gyvybes). Žuvusiųjų amžiaus vidurkis - 60 metų. Mažiausiai gaisruose žuvusiųjų pernai buvo trečiadienį - 2 gyventojai, o nuo 2 iki 4 mėnesio dienos aukų gaisruose pavyko išvengti.

 

Dvidešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 - dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 9 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 2 - dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po 1 - dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar 3 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

 

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 147 gyventojus, iš jų 11 vaikų. Nuo ugnies jie apsaugojo 902 pastatus, 127 transporto priemones, išgelbėjo 637 gyvūnus.

 

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2019 m. kilo 178 gaisrai. Lyginant su 2018 m. (192), gaisrų sumažėjo 7,29 %. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 2 žmonės (2018 m. ¬– 0), 4 žmonės buvo traumuoti (2018 m. – 4). Gaisrų metu sugadinta 183 kv. m gyvenamojo ir 479 kv. m. negyvenamojo ploto, sunaikintos 3 transporto priemonės, 2 statiniai, 83 kv. m gyvenamojo ir 43 kv. m negyvenamojo ploto. Gesindami gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 3 žmonės, 30 gyvūnų, 18 statinių ir 2 transporto priemones.

 

Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos ugniagesiai gelbėtojai į įvykius buvo išvykę 193, o 2018 m. 148 kartus.

Paskutinis atnaujinimas: 2023-03-10